♥

  Dalis mano gyvenimo yra JI.Geriausia draugė, kurią pažįstu 14 metų, su kuria užaugau, kuri žino kiekvieną mano kaulo dalelę, kiekvieną mano gyvenimo žingsnį. Be kurios aš negalėdavau ištverti nei savaitės, gyvenimas be jos atrodė tiesiog neįmanomas...
Ir štai, prieš mėnesį ir dvi dienas buvom priverstom sugniuždyt mūsų draugystę. Mūsų susitikimus kiekvieną ar kas antrą dieną. Mūsų nakvynes, triukšmingas naktis, pašėlusius vandalizmo nuotykius, nevykusias bei vykusias fotosesijas, kvailus pykčius, nuostabiausias staigmenas, bei ramius pasisėdėjimus šaltais žiemos vakarais, rankose kakava ir vien mergaitiški dalykėliai (taip ir ne kitaip įsivaizduoju tikrą draugystę).
Turbūt kyla klausimas kodėl? Iš tikro niekada negalvojau, kad išsikraustymas gali atrodyti taip baisiai. Aplamai apie išsikraustymą negalvodavau. Kol pati su tuo nesusidūriau. Atėjo ta diena, baisi diena, kai ji su ašarom akyse mane lydėjo į tą siaubingą aero uostą, kai su ašarom akyse kartojau kad viskas bus gerai ir nepamiršime viena kitos. Mes ir nepamiršime. Aš stengsiuosi kiek galėdama, kad taip nebūtų. Kad ir per kiek atstumų būtume, kad ir kaip mažai bendrautume, kad ir kaip retai susitiktume,AŠ JĄ MYLĖSIU.