Jei tik galėčiau gyvenčiau vien naktim.Panašiai ir gyvenu, pramiegu visą dieną, atsikeliu į vakarą, o naktį party on, haha:D
Seniai jau jutau baimę bėgdama nuo išprotėjusio apsauginio, kuris taip rėkė ant mūsų, kad įsiveržėm į užtvertą aikštę, į kurią negalima kelti nei kojos, tuo labiau naktį. Bet kam rūpi? :D
Šiandien naktį įvyko per daug įvairių nuotykių, per daug naujų pasakojimų, per daug juoko, kad viską prisiminčiau.:D Tik žinau, kad tai buvo dar viena iš mano mėgstamiausių naktų. Tik šiek tiek kitokia, kitokia nei praeitos naktys mieste. Gal dėl to, nes praeitom naktim mieste būdavom dažniausiai penki ar keturi žmonės, tiesiog šnekučiuodavomės, ir žiūrėdavom į gatve prariedančią vieną, kitą mašiną. O šianakt buvo gal dvidešimt žmonių mūsų rate, sujudimas, žymiai daugiau mašinų, bei vaikščiojančių ar vos paeinančių nuo alchogolio turistų(mat šiandien mūsų mieste buvo šventė:D)
Rytoj laukia antra šventės diena, nauji nuotykiai, nauji žmonės, nauji pilvo skausmai iš juoko ir nauja, tikiuosi taip pat tobula diena man, kol dar neužsigalvojau apie rytdieną, reikia prisimint šiek tiek nuotraukų iš šiandien.:)

 



love night

Dabar trečia valanda nakties. Ne tiek jau ir daug kaip man, kuri pripratus padėti kompiuterį į šalį ir pasinerti į miegus tik tada, kai saulė jau bando prasisverbti pro debesis, kai mama ar kiti šeimos nariai jau keliasi į darbus,tik nuo tada prasideda miego valandos! Dažniausiai tai būna 6-7 valanda ryto. O mano rytai prasideda įpusėjos dienai!Kartais net prasidėjus vakarui,haha. Taip, taip, kelis kartus buvau atsikėlus penktą ar šeštą dienos, mano mama negalėjo patikėti tuo, kai grįžo iš darbo, ir rado mane dar vis smagiai įsitaisiusią lovoje, ir turbūt sapnuojančią ką nors įdomaus. Bet kam man tos dienos? Kas kart tai kartoju sau. Dieną neįmanoma nuveikt tiek daug įdomių dalykų kiek naktį! Ahhhhh, dievinu naktį... Ypač kai ją visą gali praleist su pašėlusiais draugais mieste, tiesiog šokt bei stūgaut gatvėse, kai aplinkui nematyt nei gyvos dvasios, tik kartais nakties tyloj praslenkanti viena, kita mašina, užgaunanti kiekvieno iš mūsų žvilgsnį. Arba naktį, kai esi vakarėlyje, su tiek daug skirtingų ir nuostabių žmonių! Kai gali su kiekvienu iš jų pabendrauti, bei pažinti jį geriau. Kai gali tiesiog šokinėt nakties tamsoje su vienu iš mylimiausių draugų and batuto, ir šnekėtis apie viską kas tik šauna į galvą. O štai vakar naktį aš ir dar dvi mano pačios nuostabiausios draugės, sumanėme tiesiog šiek tiek pasilinksminti, ir naktį praleisti kartu, nes ilgą laiką nebuvome drauge. Buvo tikrai laaabai fun! Ilgą laiką dainavome karaoke ir juokėmės iki pilvo skausmų, susirašinėjome su pakvaišusiais dėl mūsų vaikinais and another stuff. Todėl aš jas ir myliu.<3

Atėjo penkta valanda ryto. Viena iš draugių nebeiškentė ir užmigo.:D
Mes, likę dviese, niekaip negalėję užmigt, pradėjom fotkintis, filmuot video klipus, o žiūrint juos tiesiog klykt iš juoko.:D Vėliau šiek tiek nurimę labai daug šnekėjom. Kaip gera žinot, kai gali pasitikėt žmogum, kai gali su juo šnekėtis ištisas valandas.♥ Taip bėgo ir prabėgo visa naktis, su daug juoko, su daug pasakojimų, su daug nuotraukų, su pilvo skausmais ir su daug gerų prisiminimų.

septinta ryto.:D 

Dievinu tokias dienas kaip šiandien.Jei pasakyčiau buvo tobula, turbūt neperžengčiau ribų. Tokių dienų pastaruoju metu mano gyvenime daug (ačiū, draugai♥). Dienų tobulumas man susideda iš tokių paprastų dalykų, kurie lyg ir kasdieniniai. Tarkim šiandien, man užteko susitikt su viena iš mylimiausių draugių, nueiti į paplūdimį, susipažint su vaikinukais, šiek tiek pažaist tinklinį, daug daug šnekėt, pasivaipyt šokių studijoj, susitikt su kita drauge, nuvažiuot į kalnus, griliuot, bei planuot gimtadienį. Štai iš ko susidėjo mano tobula diena.
Taaaaip, planavau gimtadienį. Aš nekenčiu gimtadienų. Žinau, žinau, kilo klausimas kodėl. Todėl, nes man labai nejauku, kai žmonės dovanoja dovanas, atrodo ir aš turėčiau jiem dovanot.:D Ir dar kartais kyla problema ką veikt ir taip toliau.:D
Thanks God, Beate gimtadienis skiriasi vos keturiom dienom nuo manojo, tai sugalvojom, kad mes privalome jį švesti kartu, ir padaryt didelį didelį vakarėlį! Tikėkimės, mūsų planas pavyks, o dabar šiek tiek nuotraukų iš šiandien.:)

Argi jos nežavios?:)

 Šitas žaidimas ne man, ne man...:D

 Ji man visada labai panaši į barbę:D

 The best <3

 Ant laužo kepti zefyrai yra gėris.

 Fotografė: Beate sesė (9 metai),šauni nuotrauka:D

 ''Čia mano aukščiausias kalnas''

Ne viskas taip blogai, kaip atrodo;)

 Mano laimei, gimtadienis kurio taip bijojau prabėgo sklandžiai. Tiesą sakant, net labai linksmai! Pradžioj pripažinsiu, kai tik įėjau į namus, pagalvojau '' o ne, košmaras prasideda...'' Visas košmaras greitai ir baigėsi, kai visi padovanojo dovanas bei smagiai įsitaisė kas ant sofos, kad prie stalo, kas tiesiog mėgaujosi kieta žeme! Tik tuo metu jaučiausi kiek suvaržyta, bet gal po gerų penkiolikos ar dvidešimties minučių buvau lyg prigirdyta stipraus alchogolinio gėrimo (deja ne ne, ten tokių nebuvo). Nežinau kas paveikė mano protą, mintis bei veiksmus, bet pradėjau gan gerai įsisiautėt:D Kartu su drauge, kuria važiavau automobiliu link gimtadienio, pradėjom tiesiog rėkti, šaukti išgirdę bet kokią dainą per radiją, greitai pakildavom nuo sofos ir pratėdavom šokti ar tiesiog maivytis.:D Turbūt mūsų energijos tą vakarą būtų užtekę viso miestelio gyventojam! Gerai, kad energija pasidalinome ir su kitais vakarėlio svečiais, po kokių 40 minučių jau niekas nebesėdėjo, visi triukšmavo kiek tik gali!!! Buvome įsitaisę puikiuose namuose, kur ir biliardas, ir žaidimų stalai, batutas bei nerealios lovos antram aukšte(priskiriu prie veiklos, nes nuo mūsų šokinėjimų keista, kad jos išliko dar gyvos). Susipažinau su daug savo būsimų klasiokų, kurių dar nebuvau mačius, net nustebau, kad visi tie žmonės mane taip šiltai priima į savo klasę, į savo draugų būrį...:)
Prieš gimtadienį kelias dienas jaučiausi tikrai klaikiai, nežinojau nei ką rengtis, nei ką dovanot, nei kas bus, ir galų gale net į kieno gimtadienį eisiu!(kaip bebūtų keista, tai buvo labai sunku išsiaiškint). Bet dienai po gimtadienio atsipalaidavau, ir mėgaujausi patirtais nakties nuotykiais bei linksmybėm!(net buvo trumpam užkliuvus tokia mintis ''gal tuojau priprasiu?...'')
Po gimtadienio visi išsilakstė šian bei ten, todėl turiu labai mažai nuotraukų, bet bent šiek tiek prisiminimų iš to pirmojo gimtadienio, kuris man kėlė tiek minčių.:)

Kodėl noriu namo?

Iš tikro taip, čia labai gerai. Nuostabūs žmonės ir kita. Gerai tam, kas jau gyvena čia ilgą laiką. Kam kas antras dalykas nėra keistas.
Aš negalvojau, kad viskas čia taip kitaip. Tik prieš kelias dienas pradejau tai pastebėt: kai kalbu, ir net nelabai susigaudau apie ką tas žmogus kalba, kai reikia eit į gimtadienį, ir net nenutuokiu ar jie dovanoja dovanas, ir ką rengiasi. Kai jaučiu kad prasidės dar vienas košmaras MOKYKLA, kurioje aš nesuprasiu NIEKO, kai turiu rinktis profesiją, laukia sunkiausi egzaminai, o net nežinau kokios ten pamokos egzistuoja. Kai jaučiu, kad per didelius susibūrimus žmonės pavargsta kalbėt ne sava kalba ir šneka vien lyg paukščių, nesuprantama kalba, ir telieka tik tylėti. Kai labai dažnai nežinau kaip tai daroma čia, tik žinau kaip tai daroma gimtoj šalį. Kai norisi tiek daug pasakyti, ir labai sunku paaiškinti.Prieš kelias dienas tai pradėjau pastebėti, kai artėjo kažkoks(taip, net nežinojau kieno) gimtadienis, ir galvojau, kad jame viskas bus KITAIP, nei ankstesniuose, kai artėja pačios gimtadienis, ir turiu būt priversta jį švęst, nors net neįsivaizdavau kaip ten viską daryt, kai artėja ta suknista mokykla, kurioj sėdėsiu ir suprasiu vieną kitą žodį, kai turėsiu vargt su man svetima paukščių kalba, kad galėčiau normaliai bendrauti su žmogum ir nelikti toj pačioj klasėj. Kai viskas susiriša, taip pasiilgstu senų draugų, kuriuos ilgai pažinojau, prie kurių nereikia varžytis, sukt galvos kaip pasakyt tą ir tą žodį.Kai kažką padarau, negalvot ar tai buvo keista. Per gimtadienius tiesiog linksmintis, o nebijot prieš juos. Kai mokykloj stumiau dūra, kvailiojau su draugais, ir bent jau supratau ką kalba mokytojai(žinoma ne fizikoje, ten kosmosas). Kai žinau, kad turėjai gražiausią kambarį, mylimiausius draugus, geriausią klasę. Kai visa tai prisimenu, telieka tik ilgėtis ir tikėtis, kad po ilgesnio laiko viskas pasitaisys ir čia jausiuosi taip pat kaip ankščiau...