Ne viskas taip blogai, kaip atrodo;)

 Mano laimei, gimtadienis kurio taip bijojau prabėgo sklandžiai. Tiesą sakant, net labai linksmai! Pradžioj pripažinsiu, kai tik įėjau į namus, pagalvojau '' o ne, košmaras prasideda...'' Visas košmaras greitai ir baigėsi, kai visi padovanojo dovanas bei smagiai įsitaisė kas ant sofos, kad prie stalo, kas tiesiog mėgaujosi kieta žeme! Tik tuo metu jaučiausi kiek suvaržyta, bet gal po gerų penkiolikos ar dvidešimties minučių buvau lyg prigirdyta stipraus alchogolinio gėrimo (deja ne ne, ten tokių nebuvo). Nežinau kas paveikė mano protą, mintis bei veiksmus, bet pradėjau gan gerai įsisiautėt:D Kartu su drauge, kuria važiavau automobiliu link gimtadienio, pradėjom tiesiog rėkti, šaukti išgirdę bet kokią dainą per radiją, greitai pakildavom nuo sofos ir pratėdavom šokti ar tiesiog maivytis.:D Turbūt mūsų energijos tą vakarą būtų užtekę viso miestelio gyventojam! Gerai, kad energija pasidalinome ir su kitais vakarėlio svečiais, po kokių 40 minučių jau niekas nebesėdėjo, visi triukšmavo kiek tik gali!!! Buvome įsitaisę puikiuose namuose, kur ir biliardas, ir žaidimų stalai, batutas bei nerealios lovos antram aukšte(priskiriu prie veiklos, nes nuo mūsų šokinėjimų keista, kad jos išliko dar gyvos). Susipažinau su daug savo būsimų klasiokų, kurių dar nebuvau mačius, net nustebau, kad visi tie žmonės mane taip šiltai priima į savo klasę, į savo draugų būrį...:)
Prieš gimtadienį kelias dienas jaučiausi tikrai klaikiai, nežinojau nei ką rengtis, nei ką dovanot, nei kas bus, ir galų gale net į kieno gimtadienį eisiu!(kaip bebūtų keista, tai buvo labai sunku išsiaiškint). Bet dienai po gimtadienio atsipalaidavau, ir mėgaujausi patirtais nakties nuotykiais bei linksmybėm!(net buvo trumpam užkliuvus tokia mintis ''gal tuojau priprasiu?...'')
Po gimtadienio visi išsilakstė šian bei ten, todėl turiu labai mažai nuotraukų, bet bent šiek tiek prisiminimų iš to pirmojo gimtadienio, kuris man kėlė tiek minčių.:)